Dienoraštis

Gyvos gamtos fotografavimas iš slėptuvės (30.04.2009)

 

Toomas Ili

Šiuo metu Toomas yra fotografas mėgėjas, tai suteikia jam galimybę visuomet esant gražiam orui fotografuoti, dienų dienomis gaudyti fotoaparatu paukščius ir žvėris. Toomas Ili kamerą rankose laiko nuo vaikystės. Netgi pasakojama legenda, kad senelio „Smeną" jis išardė į gabalus! Kitas aparatas buvo tėčio „Zenitas". Susidomėjimas fotografija buvo toks didelis, kad mažasis Toomas rūsyje įsirengė tamsų kambarėlį. Kadangi tuometinė fotografija reikalavo labai daug pirštų miklumo, Toomas studijavo atitinkamą literatūrą.

Gamtos fotografavimas Toomą pradėjo dominti maždaug prieš šešerius metus. Rimčiau gamtos, ypač paukščių, fotografavimu jis užsiima pastaruosius trejus metus. 2007 metų „Eesti Loodus" fotografijos konkurse jis laimėjo pagrindinį prizą gyvūnų nuotraukų kategorijoje. Toomo veiklą galima stebėti adresu www.toomasili.com.

Į Nikon School mokymus, kuriuose pagrindinis dėmesys skiriamas paukščių fotografavimui, pirmiausia iš slėptuvių, verta ateiti kiekvienam, kurį tai domina. Pagrindinė informacija - apie paukščių fotografavimą ir slėptuvės naudojimą, tad kursų dalyviai jau turėtų turėti elementariausių fotografijos žinių. Per kursus nėra fotografuojama, bet reikėtų pasiruošti teleobjektyvą nuo 200 mm, idealiausiai - 300 mm. Mokymai vyksta lauke, dėl to net pradedantysis supras, kad derėtų apsirengti pagal oro sąlygas. Mokymų vieta priklauso nuo paukščių ir registravimo periodu gali keistis.

Detaliau aptariami šie svarbiausi fotografavimo iš slėptuvės dalykai:

- kaip rasti tinkamą vietą slėptuvei;

- kokią slėptuvę naudoti;

- paukščių maitinimas;

- su etika susiję klausimai.

Toomo Ili rekomendacijos

Dauguma pradedančiųjų turi susidomėjimą, o technikos priemonių pasirinkti nemoka. Gera fotografavimo aparatūra šiais laikais yra gana santykinė sąvoka. Net ir vadinamieji pradedantiesiems skirti skaitmeniniai veidrodžiai sumanaus ir pakankamai žinių turinčio fotografo rankose sukuria gana geras nuotraukas, kurių nereikia gėdytis net atspausdintų dideliais matmenimis. Paukščių fotografavimas yra gana specifinė sritis, idealiausia jai - kuo ilgesnis teleobjektyvas. Kokybiška teleoptika kainuoja tiek, kad jos kainų pradedantiesiems, norint nesusigadinti nuotaikos, net nerekomenduojama žiūrėti. Tarp šimtą tūkstančių kronų kainuojančio profesionalaus objektyvo ir penkis tūkstančius kainuojančio objektyvo yra pakankamai vadinamųjų vidutinės klasės objektyvų, tarp kurių sau tinkamą turėtų rasti kiekvienas. Paukščių aistruolio objektyvo fokusavimo atstumas galėtų prasidėti nuo 300 mm. Pradžioje rekomenduojama apgalvoti, kokia fotografijos sritimi pageidaujama užsiimti, iš pradžių pabandyti pigesnę techniką, išsiaiškinti, ar patinka pobūdis, ir tik tuomet po truputį pradėti investuoti.

Pradėti reikėtų nuo paprastesnių paukščių rūšių. Idealus laikas tam - ruduo ir žiema, kai kiekvienas gali išbandyti, ką geba, savo sode ar netoli namų fotografuodamas paukščių lesyklų svečius. Šiltu metų laiku daug fotografuotis nevengiančių paukščių yra arti vandens.  Paprastos ir kasdienės rūšys, pavyzdžiui, žuvėdros ar prie žmonių pripratusios gulbės, puikiai tinka pradedančiajam fotografui.

Pačiam mokytis estų kalba sunku dėl to, kad  fotografuoti paukščius mokančių knygų Estijoje nėra. Vis dėlto mėgstančio fotografuoti paukščius asmens fotografijos reikmenų krepšyje galėtų būti, pavyzdžiui, Margus Ots ir Uku Paal knyga „Estijos paukščių stebėtojo žinynas", kuriame, panašiai kaip ir besidomintieji ornitologija, daug gerų patarimų ras ir fotografai.

Neretai paukščiai yra bailūs, reaguoja į pačius menkiausius judesius ir svetimus kūnus. Dėl to fotografai ir naudoja slėptuves. Slėptuvę galima įsigyti ir tą pačią dieną, kartu su fotokamera ir objektyvu. Su sąlyga, kad žmogus turi elementarių fotografavimo iš slėptuves žinių ir yra susipažinęs su šios srities etika. Be abejo, galima būtų atsižvelgti į tai, kokioje gamtoje pageidaujama fotografuoti - parke palapinės juk nereikia.

Judant gamtoje labai svarbu etika. Toomas Ili pabrėžia, kad negalima nė sekundei pamiršti dviejų dalykų. Pirmiausia - fotografuodamas laukinį paukštį žmogus yra jo teritorijoje, t. y. svečiuose. Tebūna tai zylė ar erelis - reikėtų galvoti, kad norėsite ateiti ir kitomis dienomis ir fotografuoti juos dar ne kartą.

Per mokymus įgyjama patirties ir ja pasidalinama

Fotografija besidominti Merje pasakoja, kad yra baigusi ilgesnės trukmės kursus ir dabar išsamiau domisi būtent paukščių fotografavimu. „Man patinka vaikščioti miške. Taip pat senose kaimo sodybose. Iki šiol paukščius esu fotografavusi ir savo sode, ir gamtoje. Sode dažniausiai lankosi zylės, taip pat antys, kėkštai, varnėnai, juodieji strazdai. Vis dėlto nesu patenkinta sodo aplinka. Norėčiau, kad ir nuotraukų fonas būtų gražus, sukurtų tam tikrą nuotaiką," - sako Merje.

Merje nuomone, galima lankytis ir bendrauti forumuose, bet niekada nežinai, ar gautas atsakymas kompetentingas. Dėl to ji ir renkasi galimybę išklausyti pačios pasirinktus asmenis. „Šiandien išmokau, kad ir gamtoje galima susikurti aplinką. Mums buvo parodyta, kaip šalia slėptuvės į žemę įkasti didelę šaką ir laukti, kada ant jos nutūps paukščių. Iš tiesų - ant žemės paukštis neatrodo taip natūraliai kaip ant šakos," - dalinasi įspūdžiais Merje.

Kadangi ji dar nėra fotografavusi slėptuvėje, sužinojo, koks jausmas tris valandas gamtoje tupėti vienoje vietoje. „Paprastai juk vaikštai, tuomet niekada nebūna šalta. O jei reiktų kelias valandas laukti tinkamos akimirkos, tektų labai gerai apsirengti," - sako Merje. Profesionale Merje šiuo metu tapti neketina, nors gamtoje vaikščioti pareigos leidžia - ji užsiima dizainu. „Būtinai nusipirksiu tinkamą palapinę ir susirasiu tinkamą vietą, esu rimtai nusprendusi eiti į mišką," - sakė ji mokymams pasibaigus. Vietoje savaitgalių Merje rinksis darbo dienas, nes šeštadienį ir sekmadienį miško ramybę trikdo poilsiautojai.

Mokymuose dalyvauja ir Tiitas Sermannas, kurio gamtos nuotraukas vainikavo jau ir pardavimo sėkmė. „Visuomet malonu pasikeisti patirtimi, pasikalbėti ir paklausyti, ką mano kiti," - pasakoja Tiitas apie dalyvavimo mokymuose priežastis. Paukščius jis fotografuoja jau ketveri metai, pagrindinė jo darbo vieta susijusi su dizainu. Aprangą, kuria vaikštoma miške, Tiitas yra išbandęs - dėl to ir per mokymus nebijojo atsigulti ir pademonstruoti, kaip fotografuojama pasislėpus (NUOTRAUKA). „Kiek kartų man teko šliaužti, kad galėčiau priartėti ir pavyktų nufotografuoti geresnį kadrą..." - pasakoja Tiitas.

Viena iš geriausių jo fotografijų 2007 metais laimėjo antrą vietą gamtos nuotraukų konkurse kraštovaizdžio kategorijoje - Suurupyje pavyko nufotografuoti audros akimirką. „Nuotraukoje vaizduojama saulė ir audra," - Tiitas nekalbiai apibūdina savo meno kūrinį.

„Dažnai geriausia galimybė būna tuomet, kai pagalvoji, kad viskas - daugiau nebeturiu jėgų laukti. Tuomet kartais atsikeli, susirandi geresnę vietą. Bet su savimi reikia kovoti ir būti labai kantriam. Nereikia pradėti blaškytis, nes gera akimirka - gal yra kelių minučių atstumu," -dalinasi patirtimi Tiitas.

Visai netikėtai savo geriausią nuotrauką nufotografavo ir geriausias jaunasis fotografas mėgėjas Martas Salumäe. „Tai įvyko Keila-Joa vietovėje, viename kadre pavyko užfiksuoti du vandeninius strazdus. Vaikščiojau ir pavyko nufotografuoti nuostabią nuotrauką, už ją man buvo įteiktas prizas Timberlando fotografijos konkurse," - pasakoja Martas. Jo nuotraukos pavadinimas - „Įsiaudrinę strazdai!", o kategorija, kurioje nuotrauka laimėjo - gyvos būtybės veikla.

Prieš išvykstant namo buvo vaikščiojama pakrante ir kalbama, kur ir kaip būtų gera nuvykti fotografuoti pasiėmus palapinę arba be jos, kur šiuo metu būriuojasi paukščiai ir apie kitas įdomias gudrybes. Nors į visus klausimus nebuvo galima atsakyti vienprasmiškai, bendravimo temų pakako ilgam.

Tekstas ir nuotraukos: Inkari Lindve


 
 
 

<< Atgal