Dienoraštis

Apie makrofotografiją: vabzdžių fotografavimas (31.03.2009)

 

Kopūstinis baltukas. Nikon D3, Nikkor 105 mm f2.8 macro + 1,7x konverteris, ISO800, f8 (visa diafragma), 1/60s

Trumpai apie objektyvus ir skaičius

Makrofotografija reiškia mažų daiktų fotografavimą iš arti. Maždaug taip šį terminą apibūdintų dauguma, kurie bent šiek tiek susidūrę su fotografija. Nors apskritai toks apibūdinimas tinkamas, visiškai tikslus jis nėra. Šiek tiek pasigilinkime į skaičius. Makrofotografija yra fotografija, kai padidinimas yra 1:1 arba didesnis, palyginti su negatyvo / skaidrės / jutiklio dydžiu. Jei jutiklio dydis yra 24 x 36 mm, kas yra laikoma standartu 35 mm fotoaparatų atveju, ir padidinimo laipsnis yra 1:1, tai jutiklyje likęs vaizdas realiame gyvenime yra tokių pačių matmenų, t. y. 24 x 36 mm. Padidinimo lygis 2:1 reiškia, kad realiame gyvenime buvo fotografuojamas 2 kartus mažesnis objektas - tik 12 x 18 mm.

Dabar galime pakalbėti ir apie objektyvus. Makrofotografijoje beveik be išimčių naudojami specialūs makroobjektyvai. Jie labai ryškūs, kad padidinant išryškėjusios detalės išliktų ir nuotraukoje. Be abejo, jie turi ir reikiamą padidinimo laipsnį. Makroobjektyvai yra kelių skirtingų fokusavimo atstumų, labiausiai paplitę 50-60 mm, 90-105 mm ir 180-200 mm intervalo fiksuojamieji objektyvai. Kiekvienas iš jų turi savo paskirtį. Universalus intervalas yra 90-105 mm, juo, išskyrus nedideles išimtis, galima fotografuoti įvairius vaizdus iš arti ir makrovaizdus. Norint nufotografuoti kokybišką nuotrauką, makrofotografijai jokiu būdu netiks zoom objektyvai su užrašu macro - nes jeigu ant objektyvo yra užrašas macro, bet nurodyti skaičiai 1:3, tai juo nuotraukoje bus galima maksimaliai išsaugoti sritį, kurios matmenys yra 72 x 108 mm. O dabar ant liniuotės pažiūrėkite, kokio ilgio yra 10,8 cm.

Šviesa ir šiek tiek apie techniką

Makrofotografijoje fotografas turi priprasti prie to, kad fotografuoti iš rankos pavyks labai retai. Priežastis - priėjus itin arti fotografuojamo objekto bus prarasta labai daug šviesos, net ir vidudienį, o išlaikymo laikas fotografuojant iš rankos bus per ilgas ryškiai nuotraukai nufotografuoti. Išlaikymo trukmę padidina ir tai, kad fotografuojant iš arti pasikeičia skvarbumas, t. y. sritis, kuri nuotraukoje ryški, yra labai siaura ir norint ją padidinti reikia sumažinti objektyvo diafragmą. Fotografai turi 2 galimybes ilgam išlaikymui ir šviesos trūkumui kompensuoti - naudoti papildomą šviesą arba trikojį. Šiek tiek lengviau Nikkor 105 mm f2.8 macro VR makroobjektyvų savininkams - šis objektyvas turi nuo rankos drebėjimo apsaugantį stabilizatorių ir juo galima fotografuoti iš rankos nenaudojant papildomų prietaisų tose vietose, kur kitų objektyvų savininkai to daryti negali.

Žiogas. Nikon D3, Nikkor 105 mm f2.8 macro + 1,7x konverteris, ISO800, f20, 1/50s

Vabzdžių fotografavimas

Jeigu internete ieškotume nuotraukų įrašę paieškos žodį „makrofotografija", 99 % rezultatų būtų susiję su bestuburiais gyvūnais, augalais ir gamtos detalėmis. Nors makrofotografija turi ir kitų išraiškos būdų nei gamta, dabar tai dažniausiai gamtoje fotografuojančių fotografų terminas. Toliau pateiksime keletą rekomendacijų, susijusių su vabzdžių fotografavimu.

Kovo ir balandžio mėnesiais pradeda atbusti mažiausi gyvūnai. Dar kol ištirpsta sniegas, pamiškėje skraido geltonasis drugelis, o ant kelmo šildosi voras. Kiekvieną dieną tokių veikėjų pasirodo vis daugiau ir daugiau, tik eik ir rinkis, kurį iš jų fotografuoti.

Pirmasis patarimas fotografuojantiesiems vabzdžius yra ... apsirengti drabužiais, kuriuos galima sutepti, kurie gali sušlapti ar net suplyšti. Vabzdžiai paprastai savo veikla užsiima labai arti žemės paviršiaus, net ir aukštesnės pievų gėlės, ant kurių vabzdžiai maitinasi, žmogui paprastai yra iki kelių ir norint nufotografuoti gerą nuotrauką reikia atsiklaupti, atsisėsti arba net atsigulti ant pilvo. Tikėsite ar ne, bet jei šio patarimo paklausysite ir pirmą kartą atsigulę ant pilvo nufotografuosite nuotrauką, jos kokybė bus kartais net geresnė, palyginti su tuo, ką pavyks pasiekti išmokus geriau valdyti techniką.

Vabzdžius natūralioje šviesoje geriau fotografuoti vakare - ryte jie sėdi lyg suakmenėję ir laukia salulės, o vakare saulė jau sušildžiusi jų kūnelius ir kai kurie savo veikla užsiima ir tuomet, kai juos tebeglosto graži, bet jau nešildanti šviesa. Nepriklausomai nuo to, ar gražią šviesą bandysite pagauti vakare, ar ryte, tokiu atveju nepavyks išvengti trikojo naudojimo.

Vabzdžių fotografavimo pranašumas, palyginti su kitais gyvais organizmais, yra tai, kad geros kokybės nuotrauką galima nufotografuoti bet kuriuo metu - ir saulėtą vasaros vidudienį. Taip, vabzdžiai tuomet taip pat turi labai ryškius šešėlius, bet juos galima sušvelninti blykste. Dieną galima fotografuoti veiklą: dauguma vabzdžių, tokių kaip, pavyzdžiui, laumžirgiai ar dieniniai drugeliai, tuo metu labai aktyvūs.

Pradžioje gali atrodyti įdomus kiekvienas ant žolės ar gėlės sėdintis vabzdys ir būtinai norisi  jį nufotografuoti kiek įmanoma didesnį, bet iš tikrųjų vabzdį visuomet verta įamžinti kartu su jį supančia aplinka, tai suteikia nuotraukai labai daug. Nuotraukos tampa įvairesnės ir žiūrint to paties subjekto nuotraukas visuomet išlieka įdomios.

Taip pat, kaip ir fotografuojant kitas gyvas būtybes, vabzdžių atveju geriausias nuotraukas pavyks nufotografuoti tuomet, kai išmoksite pažinti fotografuojamąjį. Ką jis ėda, kur jam patinka ilsėtis, kaip jis gyvena. Pavyzdžiui, kai kurie drugeliai niekuomet netupia ant gėlės žiedo, bet pasisotina iš sugedusių vaisių - jeigu jų lauksite prie gėlių, nuotraukos niekuomet neturėsite. Kai kurie vabzdžiai žemės paviršiuje pasirodo tik lyjant arba kai oras labai drėgnas; kai kurie pasirodo jau kovo mėnesį, o kai kurie tik rugpjūtį. Taigi kuo daugiau žinosite apie fotografuojamąjį, tuo geriau pavyks pasirengti jo įamžinimui nuotraukoje.

Šimtaprocentinės taisyklės nėra

Kiekvienas fotografas, taip pat vabzdžių fotografas, turi savus fotografavimo metodus. Jie yra patys tinkamiausi būtent jam, bet universalios fotografavimo tiesos, laimei ar nelaimei, nėra. Aukščiau pateiktas rekomendacijas reikia ir priimti kaip rekomendacijas - tai tikrai nėra griežtos taisyklės. Geriausios ir detaliausios rekomendacijos išaiškėja jau fotografuojant, niekas kitas jų pasakyti negali. Taip pat niekas negali pasakyti, ar kitas veikėjas, kurį sutiksite, bus boružė, ar skruzdėlytė.

Tekstas ir nuotraukos: Jaak Põder


 
 
 

<< Atgal